- žičkinis
- 2 מičkìnis, -ė adj. (2), žìčkinis (1) 1. Ser mėlynais, raudonais siūlais, raštais austas, rinktinis: Audeklas žičkìnis J. Žičkìnė drobė BŽ33, NdŽ. O jaunoji sumainoje siunčia dėl savo anytos stuomenį, dėl mošų po abrūsą, dėl dieverų po pirštines arba žičkines juosteles JR11. Pirkau žičkų ir išsiausiu žičkinį andaroką Mrs. Nu kad aš ejau par kiemą, sijonas tas žičkìnis, tas vaikis tik veiza, tik veiza End. Žičkìniai marškiniai su raudonais margumynais ant audeklo išrinkti, bet neišsiuvinėti Grž. Paliko bobutė žičkìnį nuometą Kp. Sau šilkinelį, broliui žičkinelį, o tam šelmai balamūtui ščyrą pakulnelį (d.) Ml. Šeimininkė apvirino gerą gabalą kumpio ir visa tai su puskepaliu salsterinčios duonos krauna į žičkinį ančvilkalą Vaižg. Užvalkalas baltas, paklodė taip pat. Čiuptelėjo: pone šventasai – lininis, plonut ploniausias, žičkiniu galu J.Paukš. | Audimo būdas žiurstams austi buvo vartojamas ne vienoks: žičkinis ir strekinis rš. 2. NdŽ prk. mėlynai raudonas: Žìčkinės bulvos Jn(Plš).
Dictionary of the Lithuanian Language.